самоузнавание

savęs pažinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Savęs tyrinėjimo rezultatas, teikiantis žinių apie savo fizinę, psichinę ir dvasinę būklę. Pirmiausia reikia tirti savo asmenybės bazinę struktūrą, t. y. esminius bruožus, leidžiančius bendrauti, suprasti kitus ir lyginti žmones visuomeninio reikšmingumo atžvilgiu. Jeigu nebūtų bendrų bruožų, žmonės nesusikalbėtų, negalėtų organizuoti visuomeninio gyvenimo, darbo, mokymo ir auklėjimo. Bazinė asmenybės struktūra turi didelę reikšmę ir asmenybės statuso struktūros formavimuisi, kurį lemia žmogaus vaidmuo grupėje – šeimoje, mokykloje, darbovietėje. Objektyvus ir subjektyvus statusas kolektyve turi didelę reikšmę asmenybės bazinės struktūros bruožams. Tiriant savo individualybės struktūrą, reikia pažinti elgesio krypties ir priežasčių, gabumų ir charakterio ypatybes. Labai svarbus savo elgesio motyvacijos (priežasčių) pažinimas – skiriama stabili ir dinamiška motyvacija. Stabili motyvacija – tai susiformavusi pozicija (pažiūros ir įsitikinimai, pastovūs interesai, polinkiai ir idealai) draugų, darbo, ideologijos ir kitokiais atžvilgiais. Tiriant savo dinaminę motyvaciją, stebima, kas lemia elgesį, kokie veiklos ir elgesio tikslai, nuo ko jie kinta. Charakterį galima pažinti bendraujant su kitais žmonėmis, dirbant, apmąstant savo elgesį. Ne mažiau svarbu žinoti, kokiais būdais bei metodais galima save pažinti. Žmogaus gyvenimas susideda iš įvykių. Vieni yra nereikšmingi, kiti – sukelia emocijas ir priverčia susimąstyti, treti sukrečia. Norint gerai pažinti savo biografiją, reikia analizuoti ne tik reikšmingus, bet ir smulkesnius įvykius. Labai svarbus savęs pažinimo šaltinis yra autobiografija. Jos nagrinėjimas (retrospekcija) – tai bene svarbiausias savęs pažinimo metodas. Psichologinės diagnostikos teorijoje teigiama, kad psichinę savybę ar asmenybės bruožą galima pažinti stebint, ar dažnai tam tikras bruožas ar savybė pasikartoja elgesyje. Jeigu elgesys ir motyvacija panašiose situacijose kartojasi, vadinasi, asmenybė turi ryškų tam tikrą bruožą. Jeigu vieną kartą panašioje situacijoje elgiamasi vienaip, kitą kartą – kitaip, vadinasi, charakterio bruožas dar nėra susiformavęs. Pažinti save padeda ir lyginimas su kitais. Yra asmenybių, kurios gali būti etalonas, pagal kurį vertinamas savasis Aš. Pagal jį galima matuoti savo vertingumą. Jaunam darbininkui toks etalonas – pavyzdingas meistras, mokiniui – mėgstamas mokytojas. Draugas draugui taip pat gali būti etalonas. Norint tiksliai palyginti savo psichines savybes su kitų vienmečių tokiomis pačiomis savybėmis, galima pasinaudoti specialiomis priemonėmis, vadinamomis testais, klausimynais ir pan. Svarbiausia saviauklos ir savęs tolesnio pažinimo priemonė yra savikontrolė. Labai pravartu rašyti dienoraštį, kuriame fiksuojami savęs pažinimo tikslai ir priežastys (motyvai), saviauklos planas, jo įgyvendinimo ir savikontrolės rezultatai, tolesnio dorovinio, darbinio, profesinio, socialinio ir kultūrinio savęs tobulinimo priemonės. Savęs tobulinimas – sudėtingas procesas. Santykiaujant su aplinka ir savimi, tenka įveikti vidinius ir tarpasmeninius sunkumus, konfliktus, išgyventi nesėkmės jausmą, nes asmenybės tapsmas yra netolydus, kupinas prieštaravimų. Svarbu stengtis įveikti prieštaravimus. Asmenybei pakilus iki siekiamo lygmens ir pajutus geidžiamų santykių ar veiklos rezultatų tobulumą, išgyvenamas nepakartojamas laimės jausmas, skatinantis siekti naujų tobulumo tikslų. atitikmenys: angl. self-cognition vok. Selbstkenntnis rus. самоузнавание